KEEBKWM THANKSGIVING

Muaj ib lo lus sawvdaws nyiam nug hais tias “Yog vim li cas es txhua lub xyoos thaum lub 11 hlis ntuj hnub tim 28 thiaj pheej muaj ua ib lub koob tsheej uas noj nqaij qaib covtxwv ntau xwb?”

Zaj keebkwm ntawm lub koob tsheej noj qaib covtxwv, nws muaj qhov mus cuamtshuam rau keebkwm hauv Vajtswv phau ntawv thiab keebkwm ntawm haiv neeg tawvdawb pib los nyob hauv daim av Amelikas nimno.

Nyaj peb coob tus kawm paub lawm tias thaum tiam tswv Yexus tseem nyob, haiv neeg uas tuaj tswjhwm lub tebchaws Ixayees yog haiv neeg Loos. Thaum tswv Yexus sawvhauv hauv qhov tuag rov los, lawv yog cov pom (Mathais 27:62 -28:1-4). Vim li cov uas xub ntseeg tswv Yexus thiab hu lawv lub tebchaws hais tias cov ntseeg lub tebchaws ( Christian Country) ces yog cov nyob rau sab teb chaws Loo thiab teb chaws Askiv ( England).

Txij thaum tswv Yexus ncaim mus saum ntuj ceebtsheej lawm los tau 15 tiam (15th century), Vajtswv phau ntawv uas nimno peb muaj yeej tseem yog lus Kilis thiab lus Henplus xwb. Thaum ntawd tsuas yog cov txiv plig uas qhia cov ntseeg Kavtauliv thiaj muaj cai nyeem Vajtswv phau ntawv xwb. Los txog rau tiam 16 thiaj li mam pib muaj txhais ua lus Askiv ces tej pejxeem mam tau coj los nyeem thiab kawm.

Thaum cov pejxeem kawm paub tias tej lub ntsiab lus uas cov txiv plig qhia zoo tsis thooj li Vajtswv phau ntawd qhia. Yog li pib xyoo 1620 los txog rau xyoo 1642 thiaj muaj kev ua rog loj los ntawm txoj kev ntseeg nyob rau sab teb chaws ntawd. Xibhwb Livtshaws Kilitoos (Richard Clifton) yog ib tug muaj kev ntseeg zoo. Nws thiaj coj ib pab tawg tawm ntawm cov Katauliv thiab hu lawv hais tias cov ntseeg qhov tseeb (Puritans). Tsis tag li nws kuj coj nws cov ntseeg tawm tebchaws Askiv (England) los mus nrhiav tau thaj av tshiab uas yog thaj av Amelikas nimno ( the Pilgrims).
Lawv xub los poob rau lub zos Plymouth nyob rau sab hnub tuaj qabteb ntawm lub nroog Messachusetts thiab deb li 14 mais ntawd lub zos Boston sab hnub tuaj qabteb.

Thaum ntawd thaj av Amelikas no twb yeej xub muaj haiv neeg Eesdias ( Indian) nyob ua ntej lawm. Thaum xub thawj cov neeg tawv dawb (Pilgrims) thiab cov neeg Eesdias lawv ib leeg yeej tsis paub ib leeg lus li thiab nyias nyob nyias ib ntus tsis sib txuas lus li.
Lub tebchaws no yog lub uas ua noj haus tsis yooj yim vim lub caij ntuj no ces no heev thiab lub caim ntuj so kuj sov heev. Cov tawv dawb los nyob txomnyem thiab nrhiav tsis txaus no ces lawv tsis tshua huamvam pis tsawg.
Ib ntus tomqab no thiaj li muaj ib tug neeg Eesdias Xakuataus ( Squanto). Tus no thaum ub nws tau mus nyob rau tebchaws Askiv ib zaug, nws paub lus Askiv. Lawv thiaj li mam sib ntsib thiab sib txuas tau lus. Thaum ntawd los cov neeg Eesdias thiaj li qhia kev ua qoob loo rau cov tawvdawb (xuas pob txha ntse ua chiv). Txij ntawd los lawv tej qoob loo zoo thiab ua tau noj haus npluas mias.

Cov neeg Eesdias uas ibtxwm nyob thaj av no muaj ob co. Ib co yog cov txiv neej muaj hwjchim thiab lawv tsis pub pojniam ua tau cov coj (Algonquin). Hos muaj ib co yog cov pojniam thiab txiv neej muaj vajhuam sib txig zos (Iroquois).

Tomqab no cov tawvdawb (Pilgrims) thiaj li npaj ib pluas noj loj thiab caw tsoom phooj ywg Eesdias tuaj nrog koom. Pluas noj zaum no yuav noj haus kom nto 3 hnub 3 hmos. Cov tawvdawb ua cov npaj kev noj haus. Tiamsis lawv paub tsis meej tias xyov tsoom phooj ywg Eesdias yuav tuaj coob los tsawg. Thaum cov Eesdias tuaj koom lawv tuaj coob heev. Tej zaub mov uas npaj noj 3 hnub tsuas txaus lawv noj tibpluag xwb. Yog li ntawd Xakuataus (Squanto) tus uas paub lus tawvdawb thiaj li kom tsoom pejxeem Eesdias rov mus npaj kev noj haus tuaj ntxiv. Lawv mus nra nqaij mos lwj thiab ntau yog nqaij qaib covtxwv (Turkey) tuaj rau lawv noj seem noj so 3 hnub tsis tag. Vim li nimno sawvdaws thiaj noj qaib covtxwv rau qhov pluas noj haus uas piav los pem no yogpluas uas tau koob hmoov yam noj seem noj so. Txij ntawd los thaum lub caij uas sau qoob loo tiav thiab dawvdaws los so lawm thiaj li muaj ib pluas mov loj hu ua ( Thanksgiving). Pluas no yog lawv noj haus ua Vajtswv tsaug qhov Vajtswv tseem pub lawv muaj noj muaj haus ntawm lub tebchaws tshiab ( New England) no.

Thawj lub koobtsheej Thanksgiving yog lub June 20, 1676.

Raws li hais mas, lub caij ntawd cov neeg tawvdawb yeej saib pojniam qis dua txiv neej. Txhua zaus noj haus yeej cia cov txivneej xub noj tas pojniam mam li noj tom qab. Tiamsis zaum ntawd cov Eesdias tuaj koom feem coob yog cov cia pojniam muaj vajhuam tib yam li txivneej. Lawv cia pojniam menyuam nojhaus ua tib rooj kiag xwb. Txij ntawd los cov tawvdawb thiaj li xyaum kawm cia pojniam koom noj haus thiab muaj cai zujzus.

Thaum cov neeg tawv dawb tsiv los coob zujzus. Cov los tom qab tsis paub txog tias tsoom neeg Eesdias tau pab thawjco npaum li cas lawm. Lawv pib ua phem rau cov Eesdias zujzus. Yog li cov tawvdawb thiab cov Eesdias tiaj li muaj ua rog thiab sibtua nyhav heev. Cov tawvdawb yog cov muaj riam phom zoo dua. Vim li cov Eesdia thiaj li swb thiab raug cov tawvdawb muab lawv muag mus ua qhev rau lwm tebchaws.

Xyoo 1970 (txwm 350 xyoo) cov nomtswv nyob rau lub zos Plymouth muaj ib lub koobtsheej (Thanksgiving) loj, lawv caw ib tug coj ntawm cov Eesdias uas nyob ib cheebtsam Plymouth tuaj ua tus hais lus. Tej lus uas nws hais yog li nram no:
“Hnub no yog ib hnub tseemceeb rau haiv neeg tawvdawb. Yog hnub uas lawv rov nco txog tiam thaum ub lawv tau los poob rau lub tebchaws Ameliks es muaj noj muaj haus npluamias. Tiamsis hnub no yog ib hnub ua rau kuv thiab tsoom kwvtij Eesdias lub kua muab poob vim peb nco tau tias. Thaum cov tawvdawb los poob rau lub tebchaws no peb haiv neeg Eesdias yeej xub nyob ua ntej lawm. Peb tau cug tes txais tos lawv yam sov swbso thiab pab kom lawv ua tau noj tau haus. Peb ib txwm yog phooj yog ywg, tiamsis ntej tomqab no, lawv cia li tig hau phom tua peb haiv neeg Eesdias uas tau hlub cov tawv dawb los lawm. Thaum ntawd ua rau haiv neeg Eesdias yuav luag tu noob thiab poob ua cia qhev. Txawm li cas los xijpeem qhov dhau los ces tsuas yog nyob hauv lub siab thiab hloov tsis tau lawm. Tiamsis xav kom cov tawvdawb nco txog tias haiv neeg Eesdias uas niaj hnub no tseem lug toj lug pes yog haiv uas thaum tau cawm lawv thiab thov kom tom ntej no sawvdaws coj lub tebchaws Amelikas no mus rau qhov ncajncees thiab thaj yeeb es tsis txhob pub muaj tej teemmeem li yav dhau los lawm”.

Vajtswv txojlus uas tsoom pejxeem Ameli-kas nco ntsoov kom ib xyoos twg muaj ib pluas noj ua Vajtswv tsaug yog nqe hais cia nram no.
Nqe nram no yog nqe uas Vajtswv hais rau Mauxes kom qhia rau haiv neeg Ixayees cim ntsoov thiab nco cia lub caij uas lawv tseem tabtom los tim tebchaws Iyis los mus rau tebchaws Ixayees.

KEVCAI 8: 11-20
11 Nej yuav tsum nco ntsoov tus TSWV uas yog nej tus Vajtswv, thiab ua raws nraim li nws tej cai uas hnub no kuv muab cob rau nej.
12 Thaum nej tau noj tau haus tsau npo, thiab ua tau vajtse zoo zoo nyob qhuas ntxhias
13 thaum nej tej tsiajtxhu, tej yaj, tej nyiaj, tej kub, thiab ib puas yam tsav vam zujzus lawm,
14 nej yuav tsum ceevfaj tsis txhob khavtxiv thiab tsis nco qab tus TSWV uas yog nej tus Vajtswv uas coj nej tawm tim Iyiv lub tebchaws uas yog qhovchaw nej ua cevqhev los.
15 Nws coj nej los hla tiajnrag suabpuam loj dav uas yog tiaj tuag tshaib tuag nqhis, muaj nabtoj nabtaug thiab muaj raubris teb. Thaum nej nyob nram tiajnrag qhuav nkig nkuav tsis muaj ib lub dej, Vajtswv ua dej tawm hauv phab pobzeb los rau nej haus.
16 Nws muab cov Manas uas yog tej mov nej pojkoob yawmtxwv yeej tsis tau noj dua ib zaug li, los yug nej nram tiajnrag suabpuam. Vajtswv ua ntau yam ntau tsav kev txomnyem sim nej siab, nws thiaj li yuav pub nej tau tej uas zoo thaum yav kawg.
17 Yog li ntawd nej tsis txhob xav ib zaug li hais tias, Nej npluanuj twb yog vim nej lub tswvyim thiab lub dag lub zog khwv tawm los.
18 Nej yuav tsum nco ntsoov hais tias, tus TSWV uas yog nej tus Vajtswv yog tus txhawb nej ua neeg npluanuj. Nws ua li no rau nej rau qhov nws tseem ua raws nraim li tej lus uas nws nrog nej pojkoob yawmtxwv sib cog tseg los txog niajhnub nimno.
19 Nej yuav tsum nco ntsoov tus TSWV uas yog nej tus Vajtswv, nej tsis txhob tso nws tseg mus pe mus tiam luag tej dabqhuas. Hnub no kuv ntuas nej hais tias, Yog nej mus pe mus tiam luag tej dabqhuas, nej yeej yuav raug kev puastsuaj.
20 Yog nej tsis mloog tus TSWV lus, nej yuav raug kev puastsuaj ib yam nkaus li tej haivneeg uas tus TSWV yuav ua rau lawv raug kev puastsuaj ua nej ntej zujzus thaum nej mus txeeb lawv lub tebchaws.

Tus sau zaj keebkwm koobtsheej Thanksgiving no yog Kxh. Tooj Zoo Vaj.